Meilė - tai rožė, kuri turi skausmingus spyglius ir nuostabiai gražų žiedą... Verta ir įsidurti į spyglius, ir išvarvinti daug kraujo tam, kad pamatytum, pajustum, įkvėptum to nuostabaus žiedo kvapo ir gyventum su juo...
Dosnumas mano, kaip ta jūra, - be krantų,
O meilė taip gili; ir kuo daugiau tau atiduot galiu,
Tuo pats daugiau laimiu, nėra jokių ribų.
[Viljamas Šekspyras]
Paliesk mane žvilgsniu - ir aš pamilsiu tas akis,
O lūpas kuriomis bučiuosi, sapnuosiu naktimis.
Paliesk mane, į savo sapną panardink
Ir švelniai švelniai apkabink.