Kažkas nusineša metus,
Greitus, kaip vėjas,
Ir svajingus, kaip jūra.
Kažkur nusineša metus,
Žalius ir žydinčius, kaip vasara
Kažkas nesugrąžinamai nusineša
Džiaugsmus ir lukesčius,
Nekviesdamas sustoti ir palinkėdamas
Tik vieną kelią į gyvenimą.
Ar matei, kaip meškutis šį rytą tau šypsojos ir leteną tiesė,
Ar skaitei vėjo laišką rašytą, jis ant lango tau pasaką piešė,
Ar girdėjai, kaip žodžiai šlamėjo: "Su gimimo diena, mielas vaike!"